Arabijos pusiasalis (arab. شبه الجزيرة العربية = šibh al-jazīrat al-ʻarabīya) – pusiasalis pietvakarių Azijoje, yra tarp Rytų Afrikos ir Indijos. Tai didžiausias pusiasalis pasaulyje, jo plotas siekia 3 237 500 km². Daugiau nei pusę jo teritorijos užima Saudo Arabija. Kitos valstybės: Jemenas, Omanas, Kuveitas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, dalis Irako ir Jordanijos. Pusiasalį iš vakarų skalauja Raudonoji jūra, iš pietų – Adeno įlanka ir Arabijos jūra, iš rytų – Omano ir Persijos įlankos. Šiaurinė pusiasalio riba dažniausiai vedama 30° p. pl. lygiagrete.

Kranto linija raižyta nedaug, krantai žemi. Būdingas lygumų ir plynaukščių reljefas, pietuose, vakaruose ir rytuose pereinantis į kalnus (aukštis iki 3600 m). Pagal Raudonosios jūros ir Persijos įlankos pakrantes driekiasi Tichamos ir El Hasos žemumos. Persijos įlankos pakrantė žymi didžiausiais pasaulyje naftos ir gamtinių dujų telkiniais.

Klimatas tropinis, sausas, šiaurėje vietomis subtropinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo 7 iki 24 °C, liepą visur siekia apie 30 °C. Kritulių per metus iškrenta nuo 50-100 mm lygumose iki 500 mm kalnuose. Pastovių upių nėra, tėra po liūčių susidarančių tėkmių vagos (vadžiai). Beveik visą teritoriją užima smėlio ir akmeningosios dykumos (Rub el Halis, Dechna, Didysis Nefudas, Mažasis Nefudas), vietomis yra pusdykumių. Kalnuose yra savanų ir retmiškių sričių. Oazių tinklas retas.

Arabijos pusiasalis žymus kaip islamo tėvynė. Visos pusiasalyje esančios valstybės yra islamiškos, čia yra du švenčiausi musulmonų miestai – Meka ir Medina.