Istorija

Manoma, kad šioje vietoje jau V amžiuje buvo nedidelė gyvenvietė, kuri pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose 997 m.

Antroje X a. pusėje pilis buvo prijungta prie Meškos I valstybės. Ji augo ir tapo reikšminga kaip prekybos centras svarbių žemės ir jūrų kelių kryžkelėje. Čia noriai įsikurdavo Liubeko ir Elblongo pirkliai. Iki XIV a. pradžios miestas paklusdavo Piastų dinastijai.

Nuo 1308 m. lapkričio 14 d. miestas buvo nukariautas ir sunaikintas kryžiuočių. Nuo tada valdomas Vokiečių ordino. Tik nuo XIV a. vidurio Gdanskas (vokiečių valdymo metu vadinamas Dancigu) ėmė atgauti buvusią reikšmę ir kaip Hanzos narys išplėtė plačius prekybos ryšius, atsistatė. Tada iškilo Pagrindinis miestas, Senamiestis ir Naujamiestis. 1466 m., pasibaigus Trylikos metų karui tarp ordino ir Lenkijos, miestas atiteko Lenkijos karalystei. XV-XVIII a. Gdanskas buvo gausiausiai gyvenamas (apie 70 000 gyventojų) ir turtingiausias Žečpospolitos miestas, amatų, mokslo ir kultūros bei reformacijos centras.

1793 m. po Lenkijos padalinimo (su trumpa 1809-1814 m. pertrauka, kai turėjo laisvojo miesto priklausančio Prancūzijai, statusą) Gdanskas sugrįžta į Prūsijos valdymo sferą.

Pasibaigus I pasauliniam karui, pagal Versalio taikos sutartį (1919 m.), miestas įgauną laisvojo miesto statusą, jį valdo Tautų Lyga. Lenkijai suteikta teritorijos priėjimui iki miesto, kuris buvo vadinamas Dancigo koridoriumi (dar. Lenkų koridorius), kuris skyrė Rytų Prūsiją nuo Vokietijos. Tuo metu mieste gyveno daugiausia vokiečiai ir nedaug lenkų. Pastarieji turėjo teisę į savas įstaigas: mokyklas, bibliotekas ir pan. Iš tiesų Gdanskas tarpukariu buvo vokiškas miestas, su vokiečių valdžia, vokiečių jame gyveno daugiau nei kitų tautybių žmonių.

1939 m. Vokietija pareikalavo sugrąžinti miestą bei suteikti galimybę susisiekti su Rytų Prūsija. Kai Lenkija atsisakė tai padaryti, atsirado pretekstas pradėti karą. 1939 m. Rugsėjo 1 d. miestas buvo puolamas pirmieji smūgiai teko miesto paštui ir Vesterplatėje įsikūrusiai lenkų įgulai. Nepaisant atkaklaus lenkų priešinimosi jau kitą dieną miestą užėmė vokiečių kariuomenė ir jis buvo prijungtas prie Rytų Prūsijos.

1945 m. sausį Raudonoji armija smarkiai subombardavo miestą – centre sugriovimai siekė apie 70-80 %. Pasibaigus II pasauliniam karui pagal Potsdamo konferencijos nutartį Rytų Prūsija buvo likviduota, o pietinė jos dalis su Gdansko miestu buvo atiduota Lenkijai, vokiečiai buvo deportuoti. Iš karto po karo, nežiūrint į sunkią ekonominę padėtį, miestas buvo pradėtas atstatinėti, ypatingą dėmesį skiriant senamiesčio rekonstravimui. 8-me dešimtmetyje Gdansko laivų statykloje susikūrė Nepriklausoma profsąjunga Solidarumas (lenk. Solidarność), kurios veikla nutraukė socialistinio valdymo viešpatavimą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas 997–1308 m. Lenkija 1308–1466 m. Vokiečių ordinas 1466–1793 m. Lenkijos karalystė (Po 1569 m. Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji kunigaikštystė) 1793–1805 m. Prūsijos karalystė 1807–1814 m. Laisvasis Dancigo miestas 1815–1871 m. Prūsijos karalystė 1871–1918 m. Vokietijos imperija 1918–1939 m. Laisvasis Dancigo miestas 1939–1945 m. Vokietija nuo 1945 m. Lenkija Pavadinimo kilmė

Klasikinė etimologija neturi aiškaus paaiškinimo dėl miesto vardo. Pavyzdžiui, jo šaknį bandoma kildinti iš proslavų gъd 'pelkė, šlapia vieta', o galūnė ьsk yra įprasta slavų vietovardžiams, tačiau elementas -an- yra neaiškus. [1] Kiti etimologai vardą sieją su gotais, pvz., Gutiskanja 'gotų pakraštys'. [2]

↑ Е. М. Поспелов. Географические названия мира: топонимический словарь. – Москва, Русские словари, Астрель, АСТ, 2001. // с. 115. ↑ Adrian Room. Placenames of the world: origins and meanings. McFarland & Company, Inc., Publishers; Jefferson, North Carolina 28640; 135 p.