Santiago de Compostela – populiariausia po Jeruzalės ir Romos šventyklų krikščionių piligrimų šventovė ankstyvaisiais viduramžiais, pastatyta Santjago de Komposteloje, Ispanijos šiaurės vakarų kampe.

Manoma, kad šio gerai išsilaikiusio viduramžių miesto katedroje, kape, po didžiuoju altoriumi, ilsisi Šv. Jokūbo (ispaniškai – Sant lago) palaikai. Jam apie 44 m. Jeruzalėje buvo nukirsta galva. Pasak legendos, kūnas buvo įdėtas į laivą be burių ir įgulos, tačiau stebuklingu būdu pasiekė Šiaurės Vakarų Ispaniją (dabar – Galisija). Ten jis buvo palaidotas ir pamirštas. Šventojo kapas vėl atrastas tik 810 metais nuošaliame Kompostelos mieste. Nuo tada ši vieta tapo piligrimystės meka, čia buvo pastatyta keletas ankstesnių bažnyčių. 977 m. musulmonų viziris al-Mansuras apiplėšė miestą. Po šio antpuolio buvo pradėta statyti didinga romaninio stiliaus katedra, verta saugoti šventojo palaikus.