Kyzylo urvai (uig. قىزىل مىڭ ئۆي = Ⱪizil Ming Ɵy, kin. 克孜尔千佛洞, pinyin: Kèzī'ěr Qiānfú Dòng) – urvų kompleksas Rytų Turkestane, Muzato slėnyje, 65 km į vakarus nuo Kučos (dab. Sindziangas, Kinija). Tai budistinis šventųjų urvų ansamblis, veikęs III–VIII a. Muzato upės skardyje, prie šilko kelio trasos.

Kyzylo urvai yra vieni iš trijų urvų kompleksų, kurie įkurti tocharų valdytos Kučos karalystės (kitidu – Kumturos, Simsimo). 2 km ilgio skardžio šlaite įrengti 236 urvai, iš kurių 135 gana gerai išsilaikę. Dalyje urvų yra centrinis stulpas, atstojantis stūpą, aplink kuri piligrimai sukdavo maldos ratus. Priešais koloną būna didelė skliautuota patalpa, kurioje būdavo Budos skulptūra (nėra išlikusių), o už kolonos būna nedidelė patalpa su sienine tapyba, vaizduojančia budistines scenas (džatakas, paranirvaną, avadanas). Didesniąją dalį urvų visgi sudaro vienuolių kambarėliai (viharos), kuriuose piešinių nebuvo.

Daug Kyzylo urvų piešinių išsigabeno vokiečių archeologas Albert von Le Coq. Nemažai fragmentų pateko į Rusijos, Japonijos, Korėjos, JAV muziejus, tačiau yra ir išlikusių urvuose. Ankstyvieji piešiniai yra graiko-indiškojo stiliaus, vidurinysis laikotarpis rodo Sasanidų įtaką, o vėlyvasis pasižymi kino-tiurkišku stiliumi. Piešinių tapyboje naudotas brangus pigmentas lapis lazuli. Kyzylo urvuose taip pat rasta vertingų rankraščių tocharų kalbomis.