Pingjao (kin. 平遥, pinyin: Píngyáo) – apskrities lygio miestas vidurio Šansi provincijoje, Kinijoje. Miestas nutolęs maždaug 715 km atstumu į pietvakarius nuo Pekino ir 80 km nuo provincijos sostinės Tajuano. Valdant Čingų dinastijai Pingjao buvo Kinijos finansų centras. Senovinis Pingjao miestas, kurio istorija datuojama VII a. pr. m. e. ir kuris žymus gerai išsilaikiusia istorine architektūra, yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir didelis turistų traukos centras. Pingjao dar tebegyvena apie 50 tūkst. gyventojų.
Pingjao įsikūręs ant rytinio Fen upės kranto. Netoliese yra kitas istorinis Kinijos miestelis Či. Pingjao ekonomiką daugiausia sudaro žemės ūkis, kraštas garsėja jautiena. Krašte taip pat gaminami grūdai, medvilnė, lakuoti dirbiniai.
Pavasario ir rudens laikotarpiu vietovė priklausė Dzin karalystei. Kariaujančių valstybių laikotarpiu vietovė įėjo į Džao karalystės sudėtį. Valdant Čingų dinastijai kraštas vadintas Pingtao pavadinimu. Han dinastijos laikais vadintas Džongdu pavadinimu.
1986 m. Kinijos Liaudies Respublika paskelbė Pingjao vienu iš Kinijos istorinių ir kultūrinių miestų. 1997 m. miestas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kartu su Dženguo ir Šuanglin šventyklomis.[1]
↑ "Ancient City of Ping Yao", World Heritage Center, Paris: United Nations Educational, Scientific, and Cultural Organization, <https://whc.unesco.org/pg.cfm?cid=31&id_site=812>. Nuoroda tikrinta 19 lapkričio 2017.
![[node:title]](/sites/default/files/styles/640x320/public/default_images/default_0.JPG?itok=nAKl_DR1)
Komentuoti