Ryklių įlanka (angl. Shark Bay) – Indijos vandenyno įlanka, įsiterpusi į vakarinius Australijos (Vakarų Australija) krantus, esanti maždaug 650 km į šiaurę nuo Perto. Tai toliausiai į vakarus nutolusi Australijos žemyno vieta. Įlanka užima ~10 000 km² plotą, bet yra labai sekli (vidutinis gylis – 9 m). Įlanką skaido smėlėtos salos (didžiausia – Dirko Hartogo sala, 620 km²), nerijos, pusiasaliai. Ryklių įlankos kranto ilgis yra ~1500 km, iš jų ~300 km sudaro klintinių skardžių juosta. Ypač vaizdinga skardžių atkarpa vadinama Zuitdorpo klifais.

Ryklių įlankos dugnas apaugęs jūržolių pievomis. Įlankoje ir jos pakrantėse gausu gyvūnijos: čia laikosi ~10 tūkst. diugonių banda (12,5 % visos populiacijos), įvairūs delfinai, rykliai, rajos, jūrinės ūdros. Čia lankosi stambiausi pasaulyje bangininiai rykliai (balandžio–gegužės mėnesiais), kuprotieji, pietų tikrieji banginiai, Braido ruožuočiai, pakrantėse veisiasi žalieji ir logerhedo vėžliai. Ryklių įlankoje yra tiek senų, tiek palyginti neseniai (prieš 1000 metų) susidariusių stromatolitų (suakmenėjusių mikrooraganizmų).

1991 m. Ryklių įlanka įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Objektas apima Fransua Perono nacionalinį parką, Hamelino baseino, Ryklių įlankos jūrinius parkus, Zuitdorpo gamtos rezervatą ir kt. Pagrindinis turistinis centras prie Ryklių įlankos yra Monkei Mijos kurortas. Jame yra Ryklių įlankos oro uostas.

Įlankos pakrantėse nuo seno gyveno Australijos aborigenai. 1616 m. įlanką pasiekęs Dirkas Hartogas buvo pirmasis čia apsilankęs europietis. Ryklių įlankos vardą 1699 m. suteikė britų keliautojas Viljamas Dampiras.