Sundarbanai (beng. সুন্দরবন = Šundorbôn) – pakrantės žemumų plotai Bengalijoje (Bangladeše ir Indijos valstijoje Vakarų Bengalijoje), išsidriekę šalia Bengalijos įlankos. Tai didžiausias ištisų mangrovių plotas visame pasaulyje, užimantis ~10 000 km² plotą. Sundarbanai susidarę Gangos–Brahmaputros deltoje, išraižyti daugybės protakų, sudaryti iš daugybės salų, nuolat keičiančių savo pavidalą. Jūros potvynių metu Sundarbanų plotas sumažėja dėl pakilusio vandens. Sundarbanai nuo 1997 m. įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (Sundarbanų nacionalinis parkas Indijoje ir 3 rezervatai Bangladeše).

Šiaurinę lygumos dalį sudaro pelkėti, užliejami drėgnieji tropikų miškai, kur auga avicenijos, soneratijos, gelsvieji pandanai, ybiškės, paprastosios nipos ir kt. Pietinę dalį užima mangrovių sąžalynai, kur auga Heritiera formes kulangai, avicenijos, ksilokarpai, plikašakniai dumblameldžiai, ragūniai, rizoforos.

Kraštas pasižymi gyvūnijos gausa: čia išlikę bengaliniai tigrai (~270), kurie dažnai puldinėja vietinius gyventojus; taip pat sutinkamos viverinės katės, makakos, šernai, mangustai, nendrinės katės, skraidančiosios lapės (šikšnosparniai), skujuočiai, aksiai, briaunagalviai krokodilai, pelkiniai krokodilai, gavialai, vandeniniai varanai, ganginiai delfinai, įvairūs rykliai, yra ~170 paukščių rūšių.

Pavadinimas Sundarbanai kildinamas nuo labai būdingo Heritiera formes medžio, vadinamu „sundari“. Tačiau pavadinimas gali reikšti tiesiog „gražus miškas“. Šiose pelkynėse gyvena ~4 mln. žmonių, besiverčiančių miškų kirtimu, žvejyba, bitininkyste. Vietiniai Sundarbanų gyventojai garbina Bonbibi ir Čand Sadagar dievybes, saugančias nuo pavojingų džiunglių padarų.

Sundarbanams pavojų kelia miškų kirtimas, urbanizacija, didėjanti tarša, uraganai, kylantis vandenyno lygis.