Pirmieji kraštą apgyvendino pagonys gruzinai iš Pchovijos, kurie slėpėsi negyvenamuose kalnuose po to, kai sukilo prieš prievartinį krikštą, kurį organizavo Iberijos karalius Mirianas III apie 330 m. Vėliau jie vis viena buvo Gruzijos karalių įsakymu pakrikštyti. Žlugus vieningai Gruzijos karalystei XV a. Tušetiją valdė Kachetijos karalystė.
XVI a. Tušetijos Covos tarpeklį ėmė apgyvendinti iš Šiaurės Kaukazo atklydę bacbai, giminingi čečėnams ir ingušams. Kachetijos karalius Levanas (1520–1574) jiems padovanojo Alvanio slėnį už jų karinę tarnybą. Bacbus gruzinai vadina covatušinais. Bacbai yra dvikalbiai, kalba tiek savo kalba, tiek gruziniškai. Bacbų kalba praktiškai kalbama tik Zemo Alvanio kaime, kur gyvena bacbai.

Antrojo pasaulinio karo metais, kai vokiečių kariuomenė užėmė didelę Šiaurės Kaukazo dalį, Tušetijoje buvo antitarybinis sukilimas, spėjama, susijęs su panašiu sukilimu netolimoje Ingušijoje.