Ugnies Žemės nacionalinis parkas (isp. Parque nacional Tierra del Fuego) – saugoma gamtos teritorija pietų Argentinoje, Ugnies Žemės ir Pietų Atlanto salų provincijoje, pietinėje Ugnies Žemės salos dalyje. Įkurtas 1960 m. ir apima 630 km² plotą.

Parke saugoma unikali Ugnies Žemės salyno gamta: subantarktiniai miškai, krašto fauna, vaizdingi kraštovaizdžiai su ledynais, kriokliais, kalnais, slėniais, srauniomis upėmis. Būdingiausi Ugnies Žemės salos miškų medžiai yra blizgusis notofagas, žemasis notofagas ir antarktinis notofagas. Kiti būdingesni augalai yra kietalapis raugerškis, Embothrium coccineum, puošnusis drimis, raudonoji varnauogė, bruknuolė Gaultheria mucronata, Darvino raugerškis. Gausu įvairių samanų, kerpių, paparčių, pelkėse veši kiminai.

Parke gyvena 20 žinduolių rūšių – guanakai, andinės lapės, pietinės ūdros, pietų Andų elniai, įsiveisę kanadiniai bebrai, rudosios lapės, laukiniai triušiai, ondatros ir kt. Suskaičiuojama apie 90 paukščių rūšių – patagoninė berniklė, andinė antis, smaragdinė papūga, Andų kondoras, tamsioji jūršarkė, magelaninė jūršarkė, rudagalvė magelaninė antis, magelaninis karališkasis genys, pakrantėse būna pingvinų. Dalis invazinių rūšių, ypač bebrai, padarė didelę žalą krašto gamtai. Bebrai naikina negausius salos miškus, užtvankomis užtvindo augalų buveines.

Lankomi parko objektai yra Byglio kanalas su Les Eclaireurs švyturiu, vaizdingas Fanjano ežeras, Pasaulio Pakraščio traukinys.