Urų tauta susidarė dar priešinkiniu laikotarpiu ir yra kultūriškai bei fiziologiškai skirtinga nuo aplinkinių kečujų ir aimarų tautų. Nėra žinoma šios tautos kilmė, pagal vieną iš teorijų urai yra tiesioginiai Pietų Amerikos krantus pasiekusių polineziečių palikuonys, kiti autoriai juos bando kildinti iš Amazonijos indėnų. Pradžioje jie galėję atsikelti prie Uru Uru ežero Bolivijoje, o vėliau prie Titikakos, kur palaipsniui asimiliavosi su kečujais ir aimarais. Dalis urų ir dabar tebegyvena prie Bolivijos vandens telkinių – Poopo ežero, Koipasos lagūnos, Desaguadero upės. Patys urai save vadina „Saulės sūnumis“ (Lupihaques)

Tradicinėje urų religijoje buvo svarbus Mėnulio kultas, taip pat tikėta Saulės, žvaigždžių dievybėmis, dvasiomis, globojančiomis upes, žemes, gyvūnus, laukus. Dabar urai išpažįsta krikščionybę.