شبه الجزيرة العربية

Arabijos pusiasalis
Mohammad Nowfal - FAL yeowatzup - CC BY 2.0 No machine-readable author provided. Davidme~commonswiki assumed (based on copyright claims). - Public domain Dan from Brussels, Europe - CC BY-SA 2.0 Alejo Maria - CC BY 2.5 es Irshadpp - CC BY-SA 3.0 Ansari M Joshi - CC BY-SA 4.0 Captain - CC BY 3.0 NASA - Public domain Heritage Commission - CC BY-SA 4.0 The original uploader was Michaelmcandrew at English Wikipedia. - CC BY-SA 3.0 Captain - CC BY 3.0 Mohammed AlHameli - CC BY-SA 4.0 Planet Labs, Inc - CC BY-SA 4.0 Ask your own! - CC BY-SA 4.0 Franco Pecchio from Milano, Italy - CC BY 2.0 Fadi El Benni of Al Jazeera English - CC BY-SA 2.0 Franco Pecchio from Milano, Italy - CC BY 2.0 Alexandermcnabb - CC BY-SA 4.0 Bernard Gagnon - CC BY-SA 3.0 km2bp @ Mapillary.com - CC BY-SA 4.0 Andries Oudshoorn - CC BY-SA 2.0 Pointedstick - CC0 Ferdinand Reus from Arnhem, Holland - CC BY-SA 2.0 Irshadpp - CC BY-SA 3.0 Jialiang Gao www.peace-on-earth.org - CC BY-SA 3.0 Andrey Kotov200514 - CC BY-SA 4.0 irvin calicut - CC BY-SA 3.0 https://www.voyageway.com/louvre-abu-dhabi - CC BY-SA 4.0 Abrar Alnasheet - CC BY-SA 4.0 Francisco Anzola - CC BY 2.0 Alejo Maria - CC BY 2.5 es Kaulike2b - CC BY-SA 4.0 Planet Labs, Inc - CC BY-SA 4.0 NASA - Public domain Franco Pecchio from Milano, Italy - CC BY 2.0 Al Jazeera English - CC BY-SA 2.0 Alexandermcnabb - CC BY-SA 4.0 Ljuba brank - CC BY-SA 3.0 neekoh.fi - CC BY 2.0 Ranosh karawi - CC BY-SA 4.0 Rod Waddington from Kergunyah, Australia - CC BY-SA 2.0 Irshadpp - CC BY-SA 3.0 Ljuba brank - CC BY-SA 3.0 Ljuba brank - CC BY-SA 3.0 alimkasim - CC BY 3.0 Jialiang Gao www.peace-on-earth.org - CC BY-SA 3.0 Dan from Brussels, Europe - CC BY-SA 2.0 alimkasim - CC BY 3.0 Cerry Chan - CC BY-SA 3.0 Ljuba brank - CC BY-SA 3.0 Deep dive dubai - CC BY-SA 4.0 Franco Pecchio from Milano, Italy - CC BY 2.0 Jialiang Gao www.peace-on-earth.org - CC BY-SA 3.0 Daniel Jo - CC BY-SA 2.0 Ljuba brank - CC BY-SA 3.0 Dan from Brussels, Europe - CC BY-SA 2.0 Ahmed Sadoon - CC BY 2.0 Kaulike2b - CC BY-SA 4.0 No images

Context of Arabijos pusiasalis

Arabijos pusiasalis (arab. شبه الجزيرة العربية = šibh al-jazīrat al-ʻarabīya) – pusiasalis pietvakarių Azijoje, yra tarp Rytų Afrikos ir Indijos. Tai didžiausias pusiasalis pasaulyje, jo plotas siekia 3 237 500 km². Daugiau nei pusę jo teritorijos užima Saudo Arabija. Kitos valstybės: Jemenas, Omanas, Kuveitas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, dalis Irako ir Jordanijos. Pusiasalį iš vakarų skalauja Raudonoji jūra, iš pietų – Adeno įlanka ir Arabijos jūra, iš rytų – Omano ir Persijos įlankos. Šiaurinė pusiasalio riba dažniausiai vedama 30° p. pl. lygiagrete.

Kranto linija raižyta nedaug, krantai žemi. Būdingas lygumų ir plynaukščių reljefas, pietuose, vakaruose ir rytuose pereinantis į kalnus (aukštis iki 3600 m). Pagal Raudonosios jūros ir Persijos įlankos pakrantes driekiasi Tichamos ir El Hasos žemumos. Persijos įlankos pakrantė žymi didžiausiais pasaulyje naftos ir gamtinių dujų telkiniais.

Klimatas tro...Skaityti daugiau

Arabijos pusiasalis (arab. شبه الجزيرة العربية = šibh al-jazīrat al-ʻarabīya) – pusiasalis pietvakarių Azijoje, yra tarp Rytų Afrikos ir Indijos. Tai didžiausias pusiasalis pasaulyje, jo plotas siekia 3 237 500 km². Daugiau nei pusę jo teritorijos užima Saudo Arabija. Kitos valstybės: Jemenas, Omanas, Kuveitas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, dalis Irako ir Jordanijos. Pusiasalį iš vakarų skalauja Raudonoji jūra, iš pietų – Adeno įlanka ir Arabijos jūra, iš rytų – Omano ir Persijos įlankos. Šiaurinė pusiasalio riba dažniausiai vedama 30° p. pl. lygiagrete.

Kranto linija raižyta nedaug, krantai žemi. Būdingas lygumų ir plynaukščių reljefas, pietuose, vakaruose ir rytuose pereinantis į kalnus (aukštis iki 3600 m). Pagal Raudonosios jūros ir Persijos įlankos pakrantes driekiasi Tichamos ir El Hasos žemumos. Persijos įlankos pakrantė žymi didžiausiais pasaulyje naftos ir gamtinių dujų telkiniais.

Klimatas tropinis, sausas, šiaurėje vietomis subtropinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo 7 iki 24 °C, liepą visur siekia apie 30 °C. Kritulių per metus iškrenta nuo 50-100 mm lygumose iki 500 mm kalnuose. Pastovių upių nėra, tėra po liūčių susidarančių tėkmių vagos (vadžiai). Beveik visą teritoriją užima smėlio ir akmeningosios dykumos (Rub el Halis, Dechna, Didysis Nefudas, Mažasis Nefudas), vietomis yra pusdykumių. Kalnuose yra savanų ir retmiškių sričių. Oazių tinklas retas.

Arabijos pusiasalis žymus kaip islamo tėvynė. Visos pusiasalyje esančios valstybės yra islamiškos, čia yra du švenčiausi musulmonų miestai – Meka ir Medina.

More about Arabijos pusiasalis

Basic information
  • Native name شبه الجزيرة العربية
Population, Area & Driving side
  • Population 47466523
  • Area 3200000

Phrasebook

Sveiki
مرحبًا
Pasaulis
العالمية
Labas pasauli
مرحبا بالعالم
Ačiū
شكرًا لك
Viso gero
مع السلامة
Taip
نعم
Nr
رقم
Kaip laikaisi?
كيف حالك؟
Gerai, ačiū
بخير، شكرا لك
Kiek tai kainuoja?
كم سعره؟
Nulis
صفر
Vienas
واحد

Where can you sleep near Arabijos pusiasalis ?

Booking.com
489.992 visits in total, 9.198 Points of interest, 404 Destinations, 41 visits today.