Mezoamerika (gr. Vidurio Amerika) – senovinis regionas ir kartu civilizacija Amerikos žemyne, klestėjusi nuo II tūkst. pr. m. e. iki XVI a., kuomet buvo užkariauta ispanų. Ją sudarė daug skirtingų kultūrų, kurios neretai įvardijamos atskiromis civilizacijomis: majai, actekai, mištekai, toltekai, olmekai, sapotekai ir kt.

Istorinis Mezoamerikos regionas apėmė pietinę dabartinės Meksikos dalį, Gvatemalą, Belizą, Salvadorą, vakarines Hondūro ir Nikaragvos dalis, šiaurės vakarinę Kosta Riką.

Visa Mezoamerika turi bendrus vieningus kultūrinius bruožus, tokius kaip bendra ideologija, dvidešimtainė skaičiavimo sistema, giminingos hieroglifinio rašto sistemos, dviejų rūšių kalendoriai, žmonių aukojimo praktika, bendri kalbiniai skoliniai. Tai leidžia visą regioną laikyti viena civilizacija.

Regiono pavadinimas pasiūlytas XX a. I pusėje vokiečių etnologo P. Kirchofo.