El Miradoras (isp. El Mirador) – senovės majų miesto archeologinė vietovė Gvatemaloje, Peteno baseine, 13 km į šiaurės vakarus nuo Nakbės, netoli Meksikos sienos. Tai vienas didingiausių ir seniausių majų miestų Petene.

Pirmieji gyventojai čia apsigyveno tarp VII ir IV a. pr. m. e., tada vakarinėje grupėje pastatyti pirmieji statiniai bei prasidėjo centrinio akropolio statybos. Jame buvo politinis ir religinis miesto centras. Ikiklasikiniu laikotarpiu El Miradoras buvo be išlygų pats didžiausias Peteno miestas. Spėjama, kad jo tikrasis pavadinimas – Kanalis. Miestą sudarė dvi dalys, sujungtos šventuoju keliu („sakbe“).

El Miradoro išplanavimas nulemtas trijų piramidinių kompleksų (Tigrės, Monoso ir Dantos), įsikūrusių lygiakraščio trikampio viršūnėse, ir centrinio akropolio. Nors miestas statytas jau nuo IV–III a. pr. m. e., didžiausius mastus statybos įgavo apie 150 m. pr. m. e., kai pradėta statyti Tigrės piramidė. Vėliau, apie 100 m. pr. m. e., pradėtas statyti Monosas bei centrinis akropolis. Rytinė miesto grupė išaugo vėliau.

Didžiausias klestėjimo laikotarpis buvo tarp II a. pr. m. e. ir II a. m. e. Tai buvo vienas didžiausių majų monumentalios architektūros kūrinių. Tigrės piramidė buvo 55 m aukščio ir užėmė 19 600 m², statinio tūris buvo 380 000 m³, t. y., 6 kartus daugiau nei I-oji šventykla Tikalyje. Dar didesnė yra Dantos piramidė rytiniame komplekse: ji pastatyta ant tikros kalvos, turi terasas, estradas. Danta virš apylinkių iškyla per 72 m, jos bendras tūris 2 mln. m³. Nuo jos viršūnės galima užvysti Kalakmulį. Vakarų akropolis sudėtingos struktūros, sudarytas iš keleto piramidžių, ir pailgų karališkųjų statinių, pastatytų ant 8 m platformos. Greta rasta stelų liekanų. Visa vakarinė grupė buvo gerai įtvirtina, ją supo 1270 m ilgio, 20 m pločio ir 4–6 m aukščio siena. Anapus sienos iškastas 5–6 m pločio, 2,5 m gylio gynybinis griovys. Įrengtas specialus praėjimas sakbei.

200–250 m. El Miradoras, kaip ir Nakbė, prarado savo reikšmę. Miestas palaipsniui apleistas, o Petene ėmė vyrauti Tikalis, Kalakmulis, Uašaktunas. Miestą užgožė džiunglės. Jis buvo atrastas 1926 m., o nuodugnūs tyrinėjimai pradėti nuo 1978 m. Rasta daug Vukub Kakišo atvaizdų, 3 m aukščio ir 4 m ilgio frizas, datuojamas 300 m. pr. m. e. su Išbalankės ir Hunahpu atvaizdais (seniausias majų frizas).

Vietovė yra pavojuje dėl intensyvaus miškų kirtimo, plėšikavimo, gaisrų.