Αλέξανδρος ο Μέγας ( Aleksandras Makedonietis )

Aleksandras I Didysis (gr. Μέγας Αλέξανδρος και Αλέξανδρος Γ' ο Μακεδών = Megas Alexandros arba Aleksandras III Makedonietis 356 m. pr. m. e. liepos 21 d. Pela – 323 m. pr. m. e. birželio 10 d. Babilonas) – Makedonijos karalius (336–323 m. pr. m. e.).

Po daugybės Senovės Graikijos miestų-valstybių suvienijimo valdant jo tėvui Pilypui II (tai Aleksandrui teko pakartoti po to, kai po Pilypo II mirties pietinė Graikija sukilo), Aleksandras išplėtė savo tėvo sukurtą karalystę užkariaudamas Persiją, įskaitant Anatoliją, Siriją, Finikiją, Egiptą, Baktriją, Mesopotomiją. Rytuose imperijos sienos siekė Pendžabą. Aleksandras į savo armiją ir administraciją įtraukė ir negraikus bei nemakedoniečius, o tai kai kurie mokslininkai traktuoja kaip bandymą „sulydyti“ margos imperijos gyventojus. Jis skatino armijos ir užkariautų šalių gyventojų vedybas ir pats tai praktikavo. Po dvylikos metų nuolatinių karinių veiksmų Aleksandras mirė, greičiausiai nuo maliarijos arba virusinio encefalito.